Susisiekite

Lankytinos vietos

Paskirkite keletą dienų pažinčiai su Aukštaitijos nacionaliniu parku, kuris įkurtas 1974 m. kovo 29d. laikoma tuometinio Lietuvos nacionalinio parko gimimo diena . Į Parko teritoriją įeina ne tik Ignalinos rajonas (50%), bet ir Utenos (25%) bei Švenčionių (25%). Parko plotas - 45000ha. Nacionalinis parkas tartum mažutė respublika: su savo rezervatais, draustiniais, " Rajone yra net 209 įvairaus dydžio ežerai.

Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikių k. Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. O bičių dievo Babilo skulptūra savyje talpina ir bičių šeimyną. Jų sunešto medaus galima paragauti muziejuje. Tik ragaudami medų atminkite - tam, kad prineštų šaukštą medaus,

Ladakalnio apžvalgos aikštelė 175 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai.

Ginučių piliakalnis 9-12a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

Ginučių, vandens malūnas : -greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Malūnas veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę ant stalo..

Skulptūrų takas palei Lūšių ežerą Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas.

Botanikos takas šalia Palūšės Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Palūšės bažnyčia su varpine pastatyta 1750 m. Palūšė nuo senų laikų didžiuojasi savo medine bažnytėle, statyta 1750 metais, kuri laikoma seniausia medine bažnyčia Lietuvoje

Gamtos paminklai: Trainiškio ąžuolas auga ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Ąžuolui beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis – 6,1m, o aukštis - 23m. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų giraitės.

Nevaišių kalnas Ceikinių apylinkėje Aplink kalną esančios vietovės vadinamos "Lietuvos Šveicarija". Tai aukščiausios Lietuvos vietos virš jūros lygio (289m).

Žygiai dviračiais. Keliauti po Aukštaitijos nacionalinį parką galima keliais ir keleliais, kuriais eina automaršrutai - didysis, mažasis parko žiedai.

Vandens žygiai. Aukštaitija – ežerų kraštas, vandens turistų meka. Įsėdę valtin Šakarvos, Pakaso arba Utenio ežere, pasiektumėte Baltijos jūrą taip ir neišlipę krantan.